rituolis

rituolis
1 rituõlis sm. (2) 1. kočėlų dalis, kur apvyniojamas drabužis; ridinis, kočėlas: Mūsų rituolis nelygus, tai nesmagiai kočėjasi Ml. 2. žr. ritulys 7: Bėk, atnešk rituolį, ridinėsmės Sv. 3. NdŽ griaumedis.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • rituolis — 2 rituõlis, ė smob. (2) Grv, rituolỹs, ė̃ (3b) kas apskritas, apvalus: Saulė kaip rituolỹs Mrk. Čerkele rituolele, privytoj tu mane, mašnele žvaguolele, išvaduoj tu mane LTR(Prng). Kubileli rituoleli, ne dienelę tave kroviau LTR(Tvr). ^ Ritas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ritulys — ritulỹs sm. (3b) DŽ, Šlv; LL330, ritùlis (2) LVIII553, Nm; M 1. (audeklo) rietimas: Ritulỹs audeklo nuo šešiasdešimt uolektų J. Kai aš tekėjau, atsinešiau drobės penkis rìtulius po dešim[t] sienų Žml. Riečia audeklą rituliñ i maigo kuperkan …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”